Šiandien tokių langų nebereikia, nes technologijos pažengė toli į priekį
Mažą langelį tarp virtuvės ir vonios kambario dažnai galima rasti senuose namuose. Dėl jo paskirties kilo daug spekuliacijų, mitų ir net sąmokslo teorijų. RBC-Ukraina apžvelgia labiausiai paplitusias versijas ir paaiškina, kuri iš jų yra arčiausiai tiesos.
Apsauga nuo dujų sprogimo
Teigiama, kad šis langas buvo įrengtas tam, kad virtuvėje įvykus dujų sprogimui, smūgio banga pro jį ištrūktų nesugriovusi sienos. Juk dujiniai šildytuvai kadaise buvo naudojami vandeniui šildyti.
Ši teorija neatlaiko kritikos, nes senuose namuose pertvara tarp virtuvės ir vonios kambario yra labai plona ir neatlaikys jokios sprogimo bangos. Be to, daugelyje namų vis dar yra dujų kolonėlės, tačiau jos nedaro jokių langų. Todėl šią galimybę galima iš karto atmesti.
Vėdinimas
Kai kas teigia, kad šis langas buvo skirtas vonios kambariui vėdinti. Taip, jis iš tiesų galėjo būti naudojamas šiam tikslui, tačiau vargu ar tai buvo pagrindinė jo atsiradimo priežastis.
Be to, ne visuose butuose buvo tokie atidaromi langai. Jei pagrindinis tikslas buvo vėdinimas, logiškiau būtų buvę įrengti standartinius vėdinimo kanalus, o ne iškirsti langus tarp kambarių.
Energijos taupymas
Kitoje versijoje teigiama, kad langas padėjo apšviesti vonios kambarį, kai nutrūkdavo elektros energijos tiekimas, kuris tais laikais buvo gana dažnas.
Nors elektros energijos tiekimo sutrikimų pasitaikydavo, mažai tikėtina, kad namai buvo projektuojami galvojant apie nuolatinius elektros tiekimo sutrikimus. Atrodo, kad tai greičiau atsitiktinis priedas, o ne tikslingas architektūrinis sprendimas.
Saugumas
Kartais galite išgirsti, kad langas buvo naudojamas padėti kritiniais atvejais: pavyzdžiui, jei kas nors sirgo vonios kambaryje, pro jį buvo galima patekti į vidų.
Tačiau ir tai nėra visai logiška. Pirma, vargu ar suaugęs žmogus tilptų pro tokį mažą langą. Antra, esant tikrai kritinei situacijai, daug lengviau išlaužti duris nei lipti pro stiklą, rizikuojant susižeisti.
Tikra istorija
Labiausiai pagrįstas paaiškinimas – higienos normų reikalavimai dėl insoliacijos (apšvietimo saulės spinduliais). Pagal šias normas natūrali šviesa turėjo pasiekti visus buto kambarius ne mažiau kaip dvi valandas per dieną.
XX a. viduryje buvo aktyviai kovojama su tuberkulioze, kurios bakterijos sparčiai dauginasi drėgnose ir tamsiose patalpose. Tuo metu vėdinimo sistemos buvo netobulos, o apie priverstinį vėdinimą negalėjo būti nė kalbos. Todėl architektai pasiūlė tokį sprendimą: dėl lango į vonią patekdavo šiek tiek saulės šviesos, kuri turėjo sunaikinti kenksmingus mikroorganizmus.
Šiandien tokių langų nebereikia, nes technologijos pažengė į priekį – voniose įrengti ištraukiamieji vamzdžiai, o tuberkuliozės problema nebėra tokia opi. Daugelis žmonių šiuos langus užmūrija, naudoja kaip lentynas arba paverčia juos dekoratyviniu interjero elementu.
