Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Instinktas kaupti atsargas „juodai dienai” tvirtai įsitvirtinęs šunų pasąmonėje.
Šunų šeimininkai gerai žino įprotį slėpti nesuvalgytus kaulus. Jei šuo gyvena privačioje valdoje, jis įsirengia slėptuvę kur nors sode ar gėlyne. Dar blogiau, jei šuo gyvena bute. Tuomet jam tenka slėpti seilę varvančius kaulus tarp sofos pagalvių ar kitose netikėtose vietose.
Pasak „Parade Pets”, toks elgesys tampa aiškus, jei pažvelgiame į sąlygas, kuriomis turėjo išgyventi šiuolaikinių šunų protėviai. Ne paslaptis, kad darydami tokias „juodai dienai” skirtas atsargas, plėšrūnai suteikdavo sau papildomų galimybių išgyventi.
Ir čia savo vaidmenį suvaidino evoliucija. Tie šunys, kurie slėpė kaulus, ilgainiui išgyveno ir perdavė šį įprotį savo palikuonims. Tie, kurie to nedarė, mirė badu, mažiau tikėtina, kad susilauks panašių trumparegių palikuonių.
Taigi nėra prasmės piktintis savo „uodega”, kuri slepia vištos kaulą po pagalve. Būtent toks elgesys užtikrino jo tolimų protėvių išlikimą ir sudarė sąlygas egzistuoti būtent jūsų šuneliui. Užuot pykę, pasinaudokite ekspertų patarimais, kaip išspręsti kaulų, išmėtytų visuose buto kampuose, problemą.
Taigi, štai keletas patarimų ir idėjų:
- Neduokite šuniui kaulų. Šis klausimas atrodo akivaizdus. Duokite šuniui saikingą maisto kiekį, kurį jis suvalgys vienu metu, ir jam nekils pagunda slėpti likučių.
- Stebėkite savo šunį. Jei norite duoti kaulų, stebėkite šunį, kol jis baigs vakarieniauti. Tada galėsite atimti kaulą iš jo, kol jis jo nepaslėpė kailio spintoje.
- Reklama
- Sunkiau kasti. Jei šunį laikote privačioje valdoje, kaulų užkasimas nebėra didelė problema. Tačiau jei norite apsaugoti, pavyzdžiui, gėlyną nuo kasinėjimo, verta ant jo padėti didelių akmenų (iš tiesų tai gali tapti papildomu jo puošybos elementu) arba mulčio. Taip pat galite pasidaryti elementarią tvorelę.
- Numatykite apibrėžtą „kasimo zoną”. Puikus variantas tiems, kurie šunį laiko ne bute, o privačioje valdoje. Užuot paskelbus karą kailiniam archeologui, daug produktyviau nukreipti jo instinktus į patvirtintą kasinėjimo zoną. Atskirkite tam tikrą palaido dirvožemio plotą, kuriame jūsų šuo gali kasti. Ten galite užkasti keletą žaislų, kad šuniui būtų įdomu.
- Suteikite šuniui fizinio aktyvumo ir protinės stimuliacijos. Šunys dažniau užkasa daiktus, kai nuobodžiauja arba turi daug energijos. Būtinai siūlykite kasdienius pasivaikščiojimus, žaidimus ir kelių formų protinę stimuliaciją (šėryklos su galvosūkiais, treniruotės).
