Šiandieninius vaikus auklėkite kitaip, nei jie auklėjo jus
Mažas žmogus šiame pasaulyje parodo save tokį, kokį jis gali ir moka – dažnai jis ima pavyzdį iš tėvų, kitų suaugusiųjų ar vaikų. Net jei jis padarė neteisingą pasirinkimą, negalima jo bausti – reikia paaiškinti. Juo labiau verta prisiminti, kad negalima drausti vaikams, kad netraumuotumėte jų visam likusiam gyvenimui.
Ko jokiomis aplinkybėmis negalima drausti vaikui
Šiandieniniai tėvai tikriausiai puikiai prisimena, kaip jie buvo auklėjami. Nedaugelis gali pasigirti tuo, ką matė ir girdėjo vaikystėje – paprastai augome sunkiomis sąlygomis. Dabar pasaulis pasikeitė, ir įvairūs psichologai kryžminasi patarti, ką galima ir ko negalima daryti su vaikais, kaip reikėtų ir kaip nereikėtų elgtis. Jei norite būti autoritetas savo vaikui, prisiminkite, už ką negalima vaikų bausti ir ko negalima jiems drausti.
Klauskite
Yra tėvų, kuriuos erzina nuolatinis „kodėl” iš vaiko lūpų, jie pyksta – tada vaikas galvoja, kad jam neleidžiama klausti. Iš tikrųjų geriau būkite kantrūs, nes vaikai klausinėja visko iš eilės ne todėl, kad nori jus supykdyti, o todėl, kad jie šiame pasaulyje yra pirmą kartą, jiems viskas aplinkui įdomu ir nesuprantama.
Būti savarankiškam
Ne visi supranta, kodėl vaikui negalima drausti plauti indų, šluoti grindų ar pačiam rinktis drabužių. Faktas tas, kad berniukas ar mergaitė, kurie nuo mažens išmoks ką nors daryti savarankiškai, toliau lengviau susidoros su kitomis užduotimis. Jei viską darysite patys, neleisdami vaikui net paprastų dalykų, jis negalės pažinti pasaulio, klysti ir ko nors išmokti.
Atsisakykite
Žaidimų aikštelėse dažnai galima pamatyti vaikus, kurie vieni kitų prašo žaislų, o tėvai visaip skatina tokį elgesį. Jei staiga kieno nors vaikas atsisako atiduoti savo žaislą kitam vaikui, mama ir tėtis už tai bara. Taip elgtis negalima, tačiau galite pabandyti atsidurti vaiko vietoje. Kartais nenorite su kuo nors dalytis tuo, kas jums brangu? Kodėl tai turėtų daryti jūsų vaikas? Išlaikykite pusiausvyrą – paaiškinkite sūnui ar dukrai, kad dalytis su kitais reikia, godumas yra blogai, bet jei jis ar ji nenori, jis ar ji turi teisę tai daryti.
Verkimas
Vienas iš populiariausių klausimų psichologams skamba taip – tėvai nesupranta, kodėl negalima uždrausti vaikui verkti. Paprastai tai taikoma sūnums, juk „vyrai neverkia”. Tačiau tokia pozicija yra labai plonas ledas. Rizikuojate nuslopinti kūdikio emocijas, tada jos kaupsis ir pasireikš kitu būdu. Kaip tiksliai ir kada – niekas nežino. Leiskite mažam žmogui pajusti ir patirti, jei jis nukrito ir jam skauda fiziškai arba įsižeidė ir skauda morališkai – leiskite jam verkti.
Paslapčių saugojimas nuo tėvų
Augimas yra sudėtingas procesas, nes vaikas palaipsniui pradeda nuo jūsų saugoti paslaptis. Daugelis mamų ir tėčių, stengdamiesi apsaugoti savo vaikus, bando daryti spaudimą ir reikalauti skaidrumo santykiuose. Tai nepadeda pasitikėjimo lygiui – kuo labiau vaikui „užveršite apykaklę” – tuo greičiau jis norės ją nuplėšti ir visiškai atsiriboti nuo agresoriaus. Tokiu atveju jūs.
Pyktis ir apmaudas
Visiems būna blogų dienų, vaikai – ne išimtis. Žinoma, kiekvienas iš mūsų norėtų gyventi idealiame pasaulyje, kuriame niekas niekada neverkia, niekada nepavargsta, nesinervina, o danguje šviečia vaivorykštės ir šuoliuoja rožiniai poniai. Tikrame gyvenime taip niekada nebūna – tiek suaugęs žmogus, tiek vaikas gali patirti neigiamų emocijų.
Klausimas, kaip jūs jas patiriate ir ko mokote savo vaikus. Normalu jausti nepasitenkinimą kuo nors, bet nenormalu, jei tai išreiškiate, pavyzdžiui, smurtu. Tuomet jūsų užduotis – ne slopinti vaiko negatyvumą, o mokyti jį, kaip su juo susidoroti.
