Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Laimei, yra prieinamesnių variantų, kaip pakeisti šiltnamį
Šiuolaikiniai šiltnamiai yra visaverčiai statiniai su sudėtingomis laistymo ir šildymo sistemomis. Tačiau jų statyba ar įsigijimas gali gerokai apkarpyti šeimos biudžetą. Laimei, yra prieinamesnių variantų, kurie padės pakeisti šiltnamį. RBC-Ukraina pasakoja apie tris veiksmingiausius būdus, kaip pigiai pakeisti šiltnamį.
Kaip pasigaminti plėvelinius šiltnamius
Jei neįmanoma įrengti viso šiltnamio, galite naudoti plėvelinius šiltnamius arba sodo tunelius. Jie tinka šilumą mėgstančioms kultūroms, pavyzdžiui, pomidorams, paprikoms, agurkams, auginti, taip pat apsaugo daigus, prieskonines žoleles ir prieskoninius augalus nuo šalnų.
Tokių pastogių viduje oras šildomas natūraliai – dėl sukauptos saulės šilumos. Tai leidžia prailginti auginimo sezoną ir gauti derlių net rudenį. Tačiau jos netinka daržovėms auginti žiemą, nes neturi šildymo.
Pasigaminti šiltnamį savo rankomis nesunku – pakanka ant lovos įrengti armatūros ar plastikinių vamzdžių lankus ir ant jų ištempti polietileno plėvelę arba agroplėvelę. Tokia apsauga pagreitina žemės įšilimą pavasarį, padidindama dirvos temperatūrą 10 °C.
Svarbu nepamiršti, kad esant saulėtam orui plėvelę reikėtų atidengti, kad augalai neperkaistų. Siekiant didesnio efektyvumo, po lysve galima pakloti organinių medžiagų, pavyzdžiui, mėšlo, sluoksnį, kuris skleis šilumą ir pagreitins daigų augimą.
Šiltnamiai gali būti žemi – tada greičiau įšyla dirva, arba aukšti – jie geriau apsaugo augalus nuo vėjo ir per didelės drėgmės.
Kaip pasidaryti šiltas lysves
Šiltos lysvės – dar vienas puikus būdas pakeisti šiltnamį. Juose palankų mikroklimatą sukuria dirvožemyje skaidantis organinėms medžiagoms susidaranti šiluma.
Kad šis metodas veiktų dar efektyviau, lysvę galima uždengti plėvele arba agropluoštu, kad šiluma liktų viduje. Šiltos lysvės gali būti naudojamos ir atviroje, ir uždaroje žemėje, nes tai gali gerokai pagreitinti daržovių nokimą.
Yra trys pagrindiniai tokių lysvių tipai: užkastos, aukštos ir kalvos formos. Jų įrengimo principas tas pats: organinių medžiagų sluoksnis padengiamas derlinga dirva, o perimetru įrengiamos lentos. Patogiausias variantas – aukšta lysvė, nes ją galima lengvai uždengti plėvele, taip sukuriant mini šiltnamio efektą.
Norint įrengti šiltą lysvę, reikia padaryti medinę dėžę arba karkasą iš kitų medžiagų, o dugne pakloti smulkų metalinį tinklelį, apsaugantį nuo graužikų.
Toliau eina sluoksniai:
- drenažas (šakos, žievė, lapai),
- organinės medžiagos (mėšlas, kompostas, paukščių mėšlas),
- vėl drenažas,
- derlinga dirva.
Kuo aukštesnė lysvė, tuo geriau sulaiko šilumą. Pavasarį, kad papildomai sušiltų, ją galima uždengti juodu agropluoštu, kuris padės greičiau pakelti dirvos temperatūrą.
Kas yra šaldomieji rėmai
Šaldomuosius rėmus – paprastas konstrukcijas, apsaugančias augalus nuo šalčio, – galima naudoti daigams, ankstyvosioms daržovėms ir prieskoninėms žolelėms auginti. Jie ypač naudingi ankstyvą pavasarį, kai reikia sudaryti patogias sąlygas sėkloms dygti ir daigams įsišaknyti. Šaldomieji rėmai yra mobilūs – juos galima lengvai perkelti iš vienos vietos į kitą pagal poreikius.
Tokį rėmelį galite pasigaminti patys, naudodami 40-50 cm aukščio medinę dėžę ir permatomą dangtį iš plėvelės, stiklo ar polikarbonato. Dažnai šiam tikslui naudojami seni langų rėmai, likę po langų keitimo.
Šaldymo rėmą geriau statyti saulėtoje vietoje, orientuojant ilgąją pusę iš vakarų į rytus. Jei po viršutiniu dirvos sluoksniu (20 cm) bus įterptas organinis mėšlo arba augalinių liekanų sluoksnis, konstrukcija bus šiltesnė ir augalai augs greičiau.