Iliustracija / Svitlina: iš atvirų šaltinių
Tėvai turėtų atidžiai stebėti vaiką ir jo regėjimą, nes anksti nustačius sutrikimus gerokai padidėja jų veiksmingo ištaisymo tikimybė.
Regėjimas vaidina svarbų vaidmenį vaiko vystymuisi, daro įtaką mokymuisi, aplinkos suvokimui ir judesių koordinavimui. Bet kokie anksti nepastebėti sutrikimai gali sukelti sunkumų mokykloje, sumažinti dėmesio koncentraciją ir net rimtų oftalmologinių problemų ateityje. Reguliarios apžiūros gali padėti aptikti net ir nedidelius pakitimus ir imtis reikiamų priemonių jiems pašalinti.
Jei reikia reviruoti vaiko regėjimą Kijeve, verta atkreipti dėmesį į specializuotus oftalmologijos centrus, kuriuose taikomi šiuolaikiniai diagnostikos metodai. Pirmąjį tyrimą rekomenduojama atlikti pirmąjį kūdikio gyvenimo mėnesį, o toliau – sulaukus 3, 6 ir 12 metų. Ypač svarbu pasitikrinti regėjimą prieš mokyklą, nes padidėjęs spaudimas akims gali paaštrinti esamas problemas. Diagnostikos metu gydytojas įvertina regėjimo aštrumą, akies dugno būklę, refrakciją ir galimus pakitimus, pavyzdžiui, įstrižumą ar ambliopiją.
Pagrindiniai vaikų regėjimo tyrimo metodai
Vaikų regėjimo diagnostika gerokai skiriasi nuo suaugusiųjų, nes mažieji pacientai ne visada gali tiksliai apibūdinti savo pojūčius. Patiems mažiausiems taikomi specialūs testai, kuriais vertinama akių reakcija į šviesą, vairavimo funkcijos ir koordinacija. 3-5 metų amžiaus vaikams jau galima naudoti lenteles su simboliais ar paveikslėliais, o vyresniems vaikams regėjimo aštrumui tirti naudojamos standartizuotos lentelės.
Vienas iš svarbiausių metodų – akių refrakcijos nustatymo procedūra, leidžianti nustatyti akies refrakciją ir nustatyti trumparegystę, toliaregystę ar astigmatizmą. Taip pat galima naudoti autorefraktometriją, kuri atliekama naudojant specialią įrangą ir suteikia tikslius rezultatus net esant mažiausiems akies išvaizdos pokyčiams.
Ypatingas dėmesys skiriamas įstrižumo diagnostikai, nes ši būklė gali turėti įtakos binokulinio regėjimo vystymuisi. Tam naudojami specialūs testai, padedantys įvertinti akių judesių simetriją ir jų koordinaciją. Prireikus gydytojas gali atlikti papildomus tyrimus, kad įvertintų intraesofaginį spaudimą ar sąkandžio būklę.
Vaikų akių problemų prevencija
Svarbu ne tik reguliariai tikrinti akis, bet ir sudaryti sąlygas, kurios padėtų išsaugoti sveiką vaikų regėjimą. Vienas iš pagrindinių veiksnių yra tinkamas sveikos mankštos režimas. Vaikams rekomenduojama kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, riboti laiką, praleidžiamą prie ekrano įtaisų. Mokantis ir skaitant svarbu užtikrinti gerą apšvietimą, nes nepakankama arba per ryški šviesa gali sukelti akių įtampą.
Mityba taip pat atlieka svarbų vaidmenį palaikant sveiką regėjimą. Maisto produktai, kuriuose gausu vitaminų A, C, E, taip pat liuteino ir cinko, padeda švelninti regėjimą ir mažina oftalmologinių ligų riziką. Morkos, špinatai, avinžirniai, ryžiai ir goričiai – tai tik keletas maisto produktų, kurių turėtų būti vaiko racione.
Dodatkovo rekomenduojamos vikonuvativat specialiallni korekcijos akims, kurios padeda mažinti įtampą ir raudonuoti kraujotaką. Tai gali būti paprasti akių judesiai įvairiomis kryptimis, dėmesio sutelkimas į tolimus ir artimus objektus, taip pat srities aplink akis masažas.
Reguliari profilaktika ir neatidėliotina diagnostika padės išvengti rimtų regėjimo problemų ateityje. Tėvai turėtų atidžiai stebėti, ar vaikui nekamuoja akių problemos, galvos skausmai ar neryškus matymas, nes anksti nustačius sutrikimus gerokai padidėja tikimybė juos veiksmingai ištaisyti.
